rūšis

rū́šis sf. (1) Sch95, [K], J.Jabl, DŽ, Sg, Šv, Trk, rūšìs (3) Jrb, rūšìs (4) DŽ¹, Sb, Žln, rū́šis sm. (1) [K] 1. prekių, daiktų, reiškinių kategorija, turinti tam tikrus kokybinius požymius, kuriais skiriasi nuo kitų tos pat kategorijos prekių, daiktų, reiškinių: Tos pačios rūšies MŽ147. Šaltiems mėsos patiekalams vartojama pirmos rūšies mėsa ar paukštiena rš. Mūso žemė buvo trijų rū́šių, ka liuob rūšiuos Kl. Pirmos rūšès [linų] retai pasitaikydavo Antr. Buvo dvi rūšys: pakulos i linai Žr. Grūdai būdavo trijų rūšių̃: pirmos – sėklai, antros – valgyti, o trečios – kiauliums LKT124(Trg). Kiek y[ra] kurpių paneliums, an kiek rūšių̃? Lnk. Visų rū́šių kelių yra Rt. ^ Vienos rūšies (vieno luomo) žydas bei totorius B. 2. platesnės kategorijos sudedamoji dalis: Tos rūšies darbų reikia, bet jie atliekami kitaip J.Jabl. Lyriką, visais atžvilgiais kondensuočiausią žodinio meno rūšį, atitinka ir visų išraiškos priemonių sutelktumas rš. Elektros energija virsta kitų rūšių energija rš. Šita mūsų muzikos rūšis verta ypatingų studijų LTII104(Sab). Nėra ryškių ribų, skiriančių vienos ar kitos rūšies spinduliavimą rš. Ši valstybė yra savo rūšies fenomenas rš. ║ N vada: Vienos rūšies, vieno žindymo, vieno lakinimo šunyčiai MŽ548. 3. E augalų ar gyvūnų sistematikos vienetas, įeinantis į platesnį vienetą – gentį: Šeima susideda iš genčių, gentis – iš rūšių rš. Iš individų susidaro rūšis S.Mast. Rūšis vadinas pavienių gyvių krūva, kurie išeina iš to paties kelmo ir kurie veisias toliau tarpu savęs Blv. Pasaulyje yra daugiau kaip aštuoni tūkstančiai paukščių rūšių sp. Žmogui gyvūnas yra giminė, o gyvūnui žmogus yra rū́šis FT. 4. gram. veiksmažodžio forma, žyminti veiksmo santykį su objektu: Jei veiksmažodis rodo, jog veiksnys veikia, tad jis yra veikiamosios rūšies J.Jabl. Neveikiamoji rū́šis DŽ. Veiksmažodžių rūšis yra morfologinė-sintaksinė kategorija LKGII46.